Panevėžio „Lietaus vaikų“ tinklalaidė – tai erdvė nuoširdiems ir tikriems pokalbiams apie neuroįvairovę, įtrauktį, priėmimą ir žmones, kurie kasdien gyvena šiek tiek kitaip. Kartu su mamomis, tėčiais, specialistais ir bendruomenės nariais kalbamės apie kasdienybę, kuri dažnai lieka nematoma – apie emocinius, socialinius ir praktinius iššūkius, apie atradimus, augimą, bendrystę ir meilę.
Ši tinklalaidė gimė iš poreikio kalbėti. Nes tik kalbėdami galime keisti požiūrį, kurti priimančią bendruomenę ir mažinti atskirtį. Kiekvienas pokalbis – tai žingsnis į jautresnę, labiau suprantančią visuomenę.
Šiame epizode kviečiame jus į itin jautrų ir atvirą pokalbį su aktore, tinklaraštininke ir mama Toma Razmislavičiūte-Juode. Kai Tomos sūnui Adomui buvo diagnozuotas autizmas, pasaulis trumpam apsivertė. Tą akimirką prasidėjo kelionė, kurioje netrūko nei baimės, nei kaltės, nei nežinomybės. Tačiau ši kelionė tapo ir giliausio žmogiško ryšio, besąlyginės meilės, priėmimo ir augimo pamoka.
Pokalbyje Toma atvirai pasakoja apie:
– pirmuosius požymius ir išgirstą diagnozę,
– emocinę sumaištį, kurią patiria dauguma tėvų,
– tai, kaip keičiasi santykis su savimi ir vaiku,
– kaip gimė tinklaraštis „MamAdo“,
– kaip dalijimasis tapo ne tik pagalba kitiems, bet ir būdu išgirsti save,
– apie palaikymo rato „DramaMama“ svarbą,
– apie tai, kodėl būtina kalbėti garsiai ir nebijoti būti matomiems.
Toma kalba drąsiai ir šiltai. Jos žodžiuose – kasdienybė, kuri pažįstama daugeliui neuroįvairių vaikų tėvų: buitis, emocinis nuovargis, mažyčiai pasiekimai, kartais – gilus vienišumo jausmas. Tačiau viso to fone – ir daug vilties, drąsos, noro auginti ne tik vaiką, bet ir save.
Šis epizodas – tai kvietimas sustoti ir pažvelgti giliau. Į save, į savo artimuosius, į tuos, kurie gyvena šalia mūsų, bet dažnai – tarsi už stiklo.
🎧 Klausykite, dalinkitės ir būkite su mumis – nes kalbėti apie skirtumus reiškia kalbėti apie žmogiškumą.
