Gruodžio 2 d. Panevėžyje vyko baigiamasis bandomosios programos „Demokratinės kultūros mokykla“ (DKM) renginys, kuriame buvo apžvelgtas beveik metus trukęs mokymosi procesas, dalijamasi patirtimis ir įžvalgomis, aptariami tolimesni žingsniai. Programą Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) užsakymu parengė ir įgyvendino Atviros Lietuvos fondas (ALF).
Šis renginys man asmeniškai tapo svarbia stotele – ne tik formaliu programos uždarymu, bet ir galimybe įvardyti, kas iš tiesų pasikeitė per metus dalyvaujant Demokratinės kultūros mokykloje ir kaip šią patirtį galime taikyti toliau savo kasdienėje veikloje.
Baigiamajame renginyje Panevėžyje savo patirtine kelione Demokratinės kultūros mokykloje dalijomės dviese: Vaida Virbalaitė iš Panevėžio atviro jaunimo centro ir aš, Asta, atstovavau Panevėžio „Lietaus vaikus“. Dalijantis patirtimis svarbu buvo ne pristatyti „sėkmės istorijas“, o atvirai kalbėti apie procesą: apie tai, kas buvo aišku, kas – nepatogu, kas reikalavo daugiau laiko, kantrybės ir gebėjimo išbūti nežinomybėje. Būtent tai, mano patirtimi, ir yra demokratinės kultūros pagrindas – ne greiti atsakymai, o sąmoningas buvimas procese.
Antroji programos dalis – nuo supratimo prie veikimo
Antroji Demokratinės kultūros mokyklos dalis buvo skirta ne tik gilinimuisi, bet ir praktiniam demokratijos patyrimui (apie pirmąją DKM programos dalies patirtis galite skaityti daugiau 2025-05-21 d. straipsnyje). Lankėmės savivaldybėse, valstybinėse institucijose, stebėjome, kaip sprendimai priimami realiose situacijose ir supratome, kad demokratija nėra vientisa ar patogi sistema. Ji dažnai lėta, reikalaujanti dialogo, kompromisų ir gebėjimo girdėti skirtingas pozicijas.
Ši patirtis man, kaip organizacijos atstovei, padėjo dar aiškiau suvokti, kad demokratija nėra tik politinis procesas. Ji vyksta kasdien: bendruomenės susitikimuose, pokalbiuose su tėvais, diskusijose su kolegomis, sprendžiant, kaip įtraukti tuos, kurių balsas dažnai lieka neišgirstas.
Briuselis – demokratija per žmones
Vienas svarbiausių Demokratinės kultūros mokyklos etapų buvo tarptautinis vizitas į Briuselį, vykęs lapkričio 3–6 dienomis. Į jį vyko 11 dalyvių iš Panevėžio, Utenos, Visagino, Ignalinos, Molėtų ir Anykščių. Briuselyje susitikome su Lietuvos ambasadoriumi prie ES Nerijumi Aleksiejūnu, lankėmės Europos Parlamente, bendravome su Europos Parlamento nariu Pauliumi Saudargu, dalyvavome susitikimuose Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, taip pat nuotoliu kalbėjomės su šio komiteto Lietuvos atstove Dovile Juodkaite iš Lietuvos negalios organizacijų forumo.
Šie susitikimai leido dar kartą suprasti, kad demokratija veikia per žmones – per jų laiką, pastangas, kantrybę ir norą ieškoti sprendimų. Kaip viename susitikime nuskambėjo mintis, kuri man asmeniškai tapo svarbia:
„Net jei pavyksta pasukti Europos „Titaniką“ bent 0,5 milimetro – tai jau didelis laimėjimas.“
Tai priminimas, kad kiekvienas, net ir mažas veiksmas, kiekvienas balsas yra reikšmingas, jei tik jis išgirstas ir įtrauktas į bendrą procesą.
Briuselyje labai aiškiai pajutau ir demokratinės bendravimo kultūros svarbą – kai tavęs iš tiesų klausosi, kai girdimas ne tik turinys, bet ir žmogus. Ši patirtis sustiprino supratimą, kad tokį bendravimą galime ir turime kurti savo organizacijose ir bendruomenėse.
Demokratija – kasdienė praktika
Mūsų bendruomenės narės Vilmos parašyta mintis labai tiksliai apibendrina tai, ką išsinešėme iš Demokratinės kultūros mokyklos:
„Demokratijos debatai dažnai vyksta tyliai – virtuvėje prie kavos, tėvų susirinkimuose, bendruomenių pokalbiuose. Jie nėra garsūs ar iškilmingi, bet būtent juose gimsta tikroji demokratijos dvasia. Kai žmonės mokosi išklausyti vieni kitus, kai pasiryžta nesutikti ne iš pykčio, o iš pagarbos skirtingumui – demokratija įgauna gyvą formą. Todėl demokratija Kasdienė drąsa kalbėtis, net kai atrodo, kad nieko ypatingo nevyksta. Būtent ten, kur išmokstama kalbėti ir girdėti vieni kitus, gimsta brandi visuomenė.“
Ši citata labai artima ir mūsų, „Lietaus vaikų“, kasdieniam darbui – kur svarbiausia ne greiti sprendimai, o santykis, pasitikėjimas ir saugi erdvė būti išgirstam.
Kas toliau?
Demokratinės kultūros mokykla nesibaigia baigiamuoju renginiu. ŠMPF paskelbtas Demokratinės kultūros kompetencijų plėtros vietos bendruomenėse konkursas atvėrė galimybes tęsti pradėtus procesus.
Džiaugiamės, kad Panevėžio „Lietaus vaikai“ kartu su partneriais – Panevėžio švietimo centru ir Kazickų šeimos fondo programa „Uncommon.lt“ – pateikė bendrą projektą Švietimo mainų paramos fondui, siekdami toliau stiprinti demokratines kompetencijas vietos bendruomenėje.
Ši patirtis man asmeniškai parodė, kad demokratija nėra galutinis tikslas. Tai – nuolatinis mokymasis, bandymas, klydimas ir grįžimas prie pokalbio. Ir būtent tuo norisi dalintis toliau – tiek organizacijos viduje, tiek platesnėje Panevėžio bendruomenėje.
Autorė – Asta Petrauskienė, Panevėžio autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ narė
Nuotraukos – G. Kartanas ir I. Klungytė
