2026 m. kovo 17 d. Vilniuje vykusiame pasitarime dėl asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia paslaugų plėtros regionuose vėl sugrįžta tema, kuri, kaip sako Panevėžio „Lietaus vaikų“ vadovė Sandra Lopetaitė, „niekada nėra paliekama nuošalyje“.
Tai tęstinis procesas. Apie itin sunkios negalios žmonių poreikius buvo kalbėta ir anksčiau – taip pat ir Panevėžyje vykusioje diskusijoje apie ypatingos priežiūros reikalaujančias socialines paslaugas.
„Mes niekada itin sunkios negalios temos nepaliekame. Pradėjome pernai savivaldybių susitikime ir tęsiame šiemet, nes ši tema – nors aktuali nedidelei bendruomenės daliai – yra labai svarbi. Ir vis dar dažnai lieka tik planuose“, – sako S. Lopetaitė.
Pokytis vyksta – bet lėtai
Vilniuje vykusiame susitikime dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, savivaldybių socialinių skyrių specialistai bei nevyriausybinės organizacijos, veikiančios negalios srityje, tarp jų – Lietuvos negalios organizacijų forumas, „Lietaus vaikų“ atstovai ir kitos organizacijos.
Susitikimo tikslas – įvertinti deinstitucionalizacijos pažangą ir aptarti, kaip regionai rengiasi 2030 metams, kai socialinės globos sistema turės būti orientuota į bendruomenines paslaugas.
Diskusijose aiškiai matyti, kad pokytis vyksta – savivaldybės vis dažniau į savo planus įtraukia bendruomenines paslaugas, tarp jų ir bendro gyvenimo namus. Tai reikšmingas poslinkis, nes būtent ši paslauga gali atliepti itin sunkios negalios vaikų ir suaugusiųjų poreikius.
Dar prieš pusantrų metų dalis savivaldybių apie tokią paslaugą net nebuvo girdėjusios. Šiandien situacija keičiasi – bendro gyvenimo namai atsiranda planavimo dokumentuose, o savivaldybių specialistai vis aktyviau domisi jų įgyvendinimo galimybėmis ir reikalingomis priemonėmis.
Nevyriausybinės organizacijos – pokyčio variklis
Paslaugų atsiradimas ir plėtra nėra savaiminis procesas. Jį skatina nuoseklus nevyriausybinių organizacijų darbas – būtent jų iniciatyva naujos paslaugos atsiranda paslaugų žemėlapyje ir pasiekia savivaldybių darbotvarkes.
Tokie susitikimai tampa svarbia erdve ne tik informacijai pasidalinti, bet ir pasitikrinti, ar jautriausios temos nėra pamirštamos. Jie leidžia išlaikyti nuolatinį dialogą tarp institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus bei skatina pereiti nuo planų prie realių sprendimų.
Panevėžio miesto savivaldybės atstovai taip pat pripažino šio nuoseklaus darbo svarbą – susitikimo metu buvo padėkota organizacijoms už tai, kad ši tema nuolat išlieka dėmesio centre.
Kas dar laukia?
Nepaisant teigiamų pokyčių, esminė problema išlieka – sistema vis dar lengviau reaguoja į mažesnių poreikių situacijas, o sudėtingiausi atvejai neretai lieka nuošalyje.
Šiame kontekste susitikime dar kartą nuskambėjo ir profesoriaus Dainiaus Pūro mintis, kviečianti keisti požiūrį – pirmiausia orientuotis į tuos, kuriems pagalbos reikia labiausiai.
Šis susitikimas – tik vienas iš etapų. Rudenį planuojami tolesni susitikimai su Panevėžio apskrities savivaldybėmis, kuriuose bus tęsiamos diskusijos apie bendruomeninių paslaugų plėtrą ir jų prieinamumą.
„Mes vėl ten dalyvausime. Ir vėl priminsime apie tuos žmones, kurių poreikiai didžiausi.
Tai žmonės, apie kuriuos vis dar per lengva pamiršti.
Tai mes neleisime jų pamiršti“, – komentavo Sandra Lopetaitė.
