Vasara – laikas, kai gamta atgyja, o kartu su ja ir daugybė dirgiklių, kurie gali sukelti iššūkių autistiškiems asmenims. Tai ypač aktualu vaikams, kurie dėl savo sensorinių sunkumų gali patirti diskomfortą nuo padidėjusios šviesos, temperatūros ir triukšmo. Sensoriniai sunkumai yra vieni dažniausiai pasitaikančių simptomų autizmo spektro sutrikimą (ASS) turintiems žmonėms. Šie sunkumai gali pasireikšti kaip hiperjautrumas (pabrėžtinai didelis jautrumas) arba hipojautrumas (pabrėžtinai mažas jautrumas) įvairiems sensoriniams stimulams, kaip garsai, šviesa, kvapai, skoniai ir fiziniai pojūčiai. Aptarkime šiuos iššūkius detaliau ir pasidalinkime keletu praktinių patarimų.
Hiperjautrumas šviesai
Mano mama vadina mane šikšnorsparniu. Kaip manote, kodėl? Na, norėčiau tikėti, kad dėl mano paslaptingumo ir įdomios išvaizdos, tačiau tikriausiai dėl to, jog nei aš, nei mama neatsimename, kada paskutinį kartą mano kambaryje buvo atvertos užuolaidos. Nuo vaikystės nemėgau saulės šviesos. Kai žmonės giedrą dieną sakydavo „koks gražus oras“, mano pirma mintis būdavo „Kodėl?“. Saulės šviesa man, bet kuriuo sezonu, asocijuojasi su prastu matymu, irzlumu, įtempta veido išraiška ir galvos skausmais. Tačiau vasarą visa tai padvigubėja. Pasirodo, jog aš ne niurzga, kuri neapkenčia visko, kas saulėta bei laiminga, o tiesiog autistiška ir, kaip dauguma autistiškų asmenų, jautri šviesai! Vasarą dienos šviesa yra intensyvesnė ir ilgesnė, o tai gali sukelti didesnį nei įprastą diskomfortą autistiškiems asmenims. Pagal Ashburner ir kt. (2013) tyrimą, dauguma autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų patiria sunkumus dėl ryškios šviesos, o tai gali sukelti galvos skausmus, nuovargį ir net agresiją. Vasarą padidėjęs saulės šviesos intensyvumas, susidėjęs su kitais sensoriniais bei socialiniais dirgikliais, gali jūsų šeimynines atostogas paversti tikra karo stovykla
Temperatūros ir oro drėgmės pokyčiai
Prakaitavimas man – sensorinis košmaras. Man ne kartą teko pasišalinti iš renginių, pasisvečiavimų, pokalbių ir net pamokų bei paskaitų vien dėl suprakaitavimo pojūčio. Mokykloje kūno kultūros pamokų pradėjau vengti lyg nuo to būtų priklausiusi mano gyvybė. Vien silpnos drėgmės jausmas drabužiuose manyje sužadina panikos jausmą ir norą išsinerti iš savo pačios odos, o vasarą tai yra praktiškai neišvengiama. Aukšta temperatūra ir didelė oro drėgmė yra pagrindiniai vasaros požymiai, kurie, deja, gali turėti neigiamą poveikį autistiškiems asmenims. Tyrimai rodo, kad šie asmenys dažnai patiria sunkumų reguliuojant kūno temperatūrą ir gali būti jautresni šilumai (Bennetto, Kuschner ir Hyman, 2007). Aukšta temperatūra gali sukelti perkaitimą, kuris gali pasireikšti padidėjusiu nerimu, dirglumu ir net elgesio sutrikimais.
Dirginantys garsai
Jeigu ir prisiverčiu išeiti „maloniam“ pasivaikščiojimui vasaros metu, pamiršus ausines, tai tampa siaubingo nuovargio šaltiniu. Pasivaikščiokime kartu. Einame gražia gatvele tarp nuosavų namų, čiulba paukšteliai. Na, jų čiulbimas kuo toliau, tuo labiau darosi panašus į spiegimą, tačiau eikime toliau. Staiga suloja kaimynystėje esantis šuo ir išgąsdina mus. Jo amsėjimas nuaidi mums per krūtinę, o bekistančiose ausyse pradedame girdėti savo neramiai tvinksinčią širdį. Mums bandant nurimti, vienas iš kaimynų užkuria savo žoliapjovę, kurios zvimbimas jaučiasi lyg kas nors mus purtytų pagriebęs tiesiai už stuburo. Visi garsai susijungia: paukščiai, šuo bei žoliapjovė tobulai atlieka įžymiojo kompozitoriaus Sensorinė Panika simfoniją „metas sprukti į saugią vietą“. Priklausomai nuo individualios autistiško asmens reakcijos mes:
Apsiašarojame, rėkiame, verkiame, purtomės ir patiriame išlydį.
Užsidarome savo viduje, sustingstame ir galimai nebeprakalbame.
Jeigu esame itin maskuojantys autistiški žmonės, sukandame dantis ir judame toliau, o grįžus namo, patiriame vieną arba abi praeitai minėtas reakcijas.
Vasara – gamtos gyvavimo metas, visi lauke, visi šurma, visi gyvuoja. Padaugėja garsų, susijusių su lauko veikla, tokiais kaip vaikų žaidimai, transporto priemonės, statybos darbai ir gyvosios gamtos garsai. Autistiški asmenys, kurie yra hiperjautrūs garsams, gali patirti didelį stresą ir diskomfortą dėl padidėjusio triukšmo lygio. Pagal Baker ir Lane (2015) tyrimą, autizmo spektro sutrikimą turintys asmenys dažnai patiria sunkumų dėl triukšmo, kuris gali sukelti nerimą, baimę ir net panikos priepuolius.
Jutiminiai dirgikliai
Vasarą žmonės dažnai dėvi lengvus drabužius ir praleidžia daugiau laiko veiklose, kuriose neišvengiamas fizinis kontaktas su labai įvairiais ir dažnai besikeičiančiais paviršiais, tokiais kaip smėlis, vanduo ar žolė. Autistiški asmenys, jautrūs taktiliniams stimulams, gali patirti didelį diskomfortą dėl šių pojūčių. Badanti žolė, įkyrus visur lendantis smėlis, vandens lipšnumas bei drėgmė. Žmonės dažnai net nekreipia dėmesio į šiuos dalykus, tačiau autistiškam asmeniui tai gali būti vienintelis dalykas besisukantis jų galvoje, varginant juos. Ar tai išvyka prie vandens, atostogos paplūdimyje ar poilsis sode, autistiškam asmeniui, netinkamomis sąlygomis, tai gali tapti siaubingo nuovargio bei streso šaltiniu. Baranek ir Foster (2014) teigia, kad taktiliniai sensoriniai sunkumai yra dažni tarp autizmo spektro sutrikimą turinčių asmenų ir gali sukelti nerimą, diskomfortą ir net skausmą.
Rekomendacijos tėvams
Kaip tėvams, auginantiems autistiškus vaikus, svarbu žinoti, kaip sumažinti šiuos sensorinius iššūkius. Apsauginiai akiniai nuo saulės ir ausinės gali padėti suvaldyti šviesos ir triukšmo dirgiklius. Vėsios, patogios drabužių medžiagos gali sumažinti prakaitavimo diskomfortą. Reguliarus patalpų vėdinimas ir tinkamos poilsio vietos pasirinkimas gali padėti sumažinti karščio sukeltą stresą. Svarbiausia – klausykitės savo vaikų ir prisitaikykite prie jų poreikių, kad vasara būtų kuo malonesnė.
Vasaros sezonas gali būti sudėtingas, bet tinkamai pasiruošus ir suprantant savo vaiko poreikius, galite padaryti jį malonesniu tiek vaikui, tiek sau. Laimingo, ramesnio ir mažiau sensorinių iššūkių kupino vasaros laiko!
Autorius: Vytautė Marija
Šaltiniai:
1. Ashburner, J., Ziviani, J., & Rodger, S. (2013). Sensory processing and classroom emotional, behavioral, and educational outcomes in children with autism spectrum disorder. American Journal of Occupational Therapy, 67(5), 564-573.
2. Baker, A. E. Z., & Lane, A. E. (2015). Development of the sensory profile and differential diagnosis of autism spectrum disorder in children. Journal of Autism and Developmental Disorders, 45(6), 1696-1708.
3. Schoen, S. A., & Miller, L. J. (2008). A sensory model for autism: Understanding the role of sensory processing in the manifestation of autism spectrum disorder. Sensory Integration Special Interest Section Quarterly, 31(1), 1-4.
Informacija parengta įgyvendinant projektą „Strateginių veiklų vystymas Panevėžio autizmo asociacijoje „Lietaus vaikai“. Šį projektą finansuoja Europos Sąjunga. Išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus (-ių) nuomonė ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei kita finansavimą teikianti institucija negali būti už juos atsakinga.
